Skip to content
Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Vilniaus apygardos administracinis teismas
lt
En

Aktualijos

VAAT pirmininkė: „jaunų gabių ir perspektyvių teisininkų nebevilioja prestižiniu anksčiau laikytas teisėjo padėjėjo darbas“

VAAT pirmininkė: „jaunų gabių ir perspektyvių teisininkų nebevilioja prestižiniu anksčiau laikytas teisėjo padėjėjo darbas“
2021-10-13

Į anksčiau prestižinėmis laikytas teisėjo padėjėjo pareigas šiandien vis sunkiau prisikviesti gabių teisininkų – jų nevilioja siūlomas nedidelis atlyginimas valstybės tarnyboje.

„Puiki pokyčių iliustracija būtų praktiniai pavydžiai – vien šiais metais iš Vilniaus apygardos administracinio teismo išėjo 12 teisėjų padėjėjų, 4 jų perėjo dirbti į aukštesnės instancijos teismus. O nuo 2018 m. šias pareigas paliko net 37 teisėjų padėjėjai“, – sako Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) pirmininkė Jolanta Malijauskienė.

Panaši situacija yra ir kituose Lietuvos teismuose, o ypač ši problema ryški didžiuosiuose miestuose, čia trūksta teisėjo padėjėjų arba finansuojamų jų vietų. Didžiausiame Lietuvos teisme – Vilniaus miesto apylinkės teisme – per pastaruosius kelerius metus iš darbo dažniausiai dėl per mažo darbo užmokesčio išėjo daugiau nei 100 teisėjų padėjėjų.

Pasak pirmininkės, didžioji dalis išeinančiųjų neslepia, jog netenkina gaunamas darbo užmokestis, todėl jie nesunkiai randa darbą advokatų kontorose, notarų biuruose, įsidarbina privačiais teisininkais, pereina dirbti į aukštesnės pakopos teismus arba kitas valstybės institucijas, kurios moka konkurencingesnį atlyginimą. O pats teismas pasiūlyti didesnio atlyginimo negali dėl nuolat trūkstamo finansavimo valstybės tarnautojams bei dirbantiems pagal darbo sutartį.

Akivaizdu, kad artimiausiu metu reikia ieškoti būdų, kaip spręsti šią problemą, nes, žvelgiant retrospektyviai, matyti, kad šios profesijos patrauklumas sumažėjęs.

„2002 metais buvo įsteigta teisėjo padėjėjo pareigybė, siekiant  padėti rinkti teisėjui reikalingus teisės aktus, juos analizuoti, sekti teismų praktiką, rengti sprendimų projektus. Konkursai tuo metu buvo neįtikėtini: į vieną vietą pretenduodavo 5–9 asmenys, o kartais ir daugiau. Jų tikslas buvo įgijus patirties teisme siekti teisėjo karjeros. Ne vienas tuomet pradėjęs dirbti teisėjo padėjėjas tapo teisėju ar yra teismo vadovas, sėkmingai darbuojasi ir savo prasmingais darbais prisideda prie teismų sistemos stiprinimo. Seniau ši pareigybė iš tiesų buvo labai vertinama“, – teigia J. Malijauskienė.

Teismuose dirbantys padėjėjai turi išmanyti teisę plačiąja prasme, teisės šaką, kurioje dirba, dirbti su informacine teismų sistemoje „Liteko“, daug kitų procesinių ir materialiosios teisės klausimų, o  administraciniuose teismuose teisėjų padėjėjai turi mokėti taikyti dar ir Europos Sąjungos teisę, domėtis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Taigi akivaizdu, kad teisėjo padėjėjo pareigybei keliami ypač aukšti reikalavimai.

Pasak teismo pirmininkės, jaunas ir gabus teisininkas puikiu teisėjo padėjėju tampa tik po kelerių metų darbo ir labai gaila, kai jis nusprendžia atsisveikinti su teismu. Šiuo metu galime teismą vadinti kvalifikuotų teisininkų ruošimo kalve. Patirties įgiję teisėjų padėjėjai viliojami kitų institucijų arba patys ieško geresnio pragyvenimo šaltinio, siekdami užsitikrinti oresnes gyvenimo sąlygas. „Nežinau, kaip yra kitų miestų teismuose, manau, kad panašiai, o jei šiuo metu dar kas ir neturi šios problemos, tai ji greitu metu prisivys visą teismų sistemą, tačiau Vilniuje mes esame absoliučiai nekonkurencingi darbo užmokesčio prasme ieškantiems darbo jauniems perspektyviems teisininkams. Todėl labai vertiname keliolika metų teisme dirbančius patyrusius padėjėjus, tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar jie ir toliau vertins šį darbą, atsižvelgdami į besiklostančią situaciją darbo rinkoje“, – sako teismo pirmininkė.

Vidutinis teisėjo padėjėjo pareiginės algos koeficientas Vilniaus apygardos administraciniame teisme – 8,57. Taigi atskaičiavus mokesčius jis gauna apie 950 eurų. Akivaizdu, kad sostinėje gyventi už tokį atlyginimą nėra lengva. Gyvename ir norime gyventi teisinėje valstybėje, todėl kvalifikuoto jaunimo įtikinimas ir motyvavimas dirbti valstybės tarnyboje bet kurios profesijos, taip pat ir teisės,  srityse yra ypač aktualus ir svarbus.

„Žinoma, teisės aktai leidžia teisėjų padėjėjui mokėti ir didesnį atlyginimą, tačiau dėl nepakankamo teismų sistemos finansavimo realiai padidinti atlyginimų neįmanoma, teismai skatina darbuotojus visomis kitomis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytomis skatinimo  priemonėmis, bet to nepakanka. Mažų atlyginimų klausimą tiek Teisėjų taryba, tiek Nacionalinė teismų administracija nuolat kelia vykdomajai valdžiai, savarankiškai šios problemos teismai spręsti neturi galimybių, todėl labai tikimės, kad būsime išgirsti“, – sako VAAT pirmininkė J. Malijauskienė.