Teismo leidimai

Kam reikalingas teismo leidimas? Kaip jį gauti?

 

Teismas yra ne tik asmenų ginčus sprendžianti institucija, jis taip pat atlieka svarbias funkcijas pažeidžiamiausių asmenų – neveiksnių tam tikrose srityse, nepilnamečių – teisių užtikrinimui. Viena tokių funkcijų yra teismo leidimų išdavimas.

 

Koks yra teismo leidimo tikslas, kam ir kada jis reikalingas? Kas gali dėl jo kreiptis? Dėl kokių leidimų žmonės dažniausiai kreipiasi į teismą?

 

Paprastai teismo leidimai yra reikalingi tuo atveju, kai pareiškėjai, turintys nepilnamečių vaikų, nori parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą bankui ar kitaip suvaržyti teises į nekilnojamąjį turtą. Prašymus dėl tokių leidimų išdavimo teismai nagrinėja dažniausiai. Taip pat teismo leidimai yra reikalingi parduodant ar kitaip perleidžiant turtą, priklausantį nepilnamečiui, neveiksniam tam tikrose srityse asmeniui, kuriam yra nustatyta globa ir paskirtas globėjas. Teismo leidimai reikalingi ir tuomet, kai nepilnamečiai įgyja paveldėjimo teisę. Tokiu atveju vaikų tėvai, atstovaudami jų interesams, kreipiasi į teismą dėl teismo leidimo savo vaikų vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti.

 

Dėl paminėtų teismo leidimų išdavimo į teismą kreipiasi nepilnamečio vaiko tėvai, neveiksnaus tam tikrose srityse asmens globėjas ar turto administratorius.

 

Teisme ta pačia tvarka, kaip ir dėl teismo leidimų išdavimo, nagrinėjami prašymai pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą, dėl vidutinės priežiūros priemonių taikymo nepilnamečiams. Pavyzdžiui, kai vaiko teisių apsaugos skyrius kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo taikymo nepilnamečiui, kad šis būtų ugdomas ir prižiūrimas vaikų socializacijos centre. 

 

Kaip gauti teismo leidimą?

 

Norint gauti teismo leidimą, pareiškėjas (-ai) turi paduoti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Prašymas teismui gali būti laisvos formos arba užpildant jį pagal prašymo pavyzdį.

https://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=sabl&katid=20&id=692

Pareiškėjai prašymą teismui turi pateikti kartu su kitais dokumentais. Prašymas dėl teismo leidimo išdavimo yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai į teismo posėdį nėra kviečiami. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, esant būtinybei, teismas gali nuspręsti prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tuomet pareiškėjai yra kviečiami į teismo posėdį.

 

Kokia yra prašymo nagrinėjimo tvarka?

 

Civilinio proceso kodeksas numato, kad prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka. Šio proceso esmė ta, kad klausimai dėl teismo leidimų išdavimo sprendžiami greitai – prašymai turi būti išnagrinėjami nė vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos, be to, jie yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant pareiškėjų į teismo posėdį. Retais atvejais, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas gali nuspręsti nagrinėti prašymus žodinio proceso tvarka. Tokiu atveju pareiškėjai yra kviečiami dalyvauti teismo posėdyje. Bylos dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą visada nagrinėjamos žodinio proceso tvarka.

Svarbu pažymėti, kad trumpi terminai prašymams išspręsti lemia tai, kad jei trūksta reikalingų dokumentų klausimui išspręsti, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, teismas prašymo nesvarsto. Tokiu atveju, pareiškėjas, patikslinęs prašymą ir pridėjęs visus reikalingus dokumentus, dėl teismo leidimo išdavimo turi kreiptis į teismą pakartotinai. Todėl labai svarbu žinoti, kokius dokumentus reikia pateikti.

 

Kaip žinoti į kurį teismą reikia kreiptis? Kokie klausimai dažniausiai kyla žmonėms? Ką dar turėtų žinoti žmonės, kurie kreipiasi į teismą dėl leidimo? Ar mokamas žyminis mokestis?

 

Prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai) paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Prašymai dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodami palikimo atsiradimo vietos, t. y. paskutinės palikėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, apylinkės teismui.

Prašymai dėl teismo leidimų išdavimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami, o byloje dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

 

Kada teismas gali neišduoti leidimo? Ką žmogus turi daryti tokiu atveju? Ar nutartis gali būti skundžiama?

 

Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko ar globojamo asmens teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į šių asmenų interesus. Jei teismas manys, kad būsimas sandoris, kuriam sudaryti prašomas teismo leidimas, pažeis nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesus, teismo leidimo gali ir neišduoti. Todėl itin svarbu iš karto teismui pateikti visus reikalingus su sandoriu susijusius dokumentus. Teismo nutartys išduoti ar atsisakyti išduoti teismo leidimus nėra skundžiamos apeliacine tvarka, tačiau asmuo, patikslinęs prašymą ir pridėjęs visus reikalingus dokumentus, dėl teismo leidimo išdavimo gali kreiptis į teismą pakartotinai.

Pasitaiko nemažai atvejų, kai pareiškėjai kreipiasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, nors pagal įstatymus teismo leidimas nėra reikalingas. Tokiu atveju teismai atsisako jį išduoti ir nutartyje pažymi, kad teismo leidimas tokiam sandoriui sudaryti nėra reikalingas.

Galima išskirti dažnus atvejus, kai pareiškėjai, turintys nuosavybės teise priklausančius kelis būstus, kreipiasi dėl teismo leidimo išdavimo vieną iš jų parduoti ar įkeisti. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo leidimas reikalingas tik perleidžiant ar kitaip suvaržant nuosavybės teises į šeimos turtą, o pagal Civilinio kodekso nuostatas, šeimos turtu laikomas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, kuriame šeima gyvena, t. y. šeimos gyvenamoji patalpa. Jeigu pareiškėjai turi kelias jiems nuosavybes teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tik viena iš jų laikoma šeimos gyvenamąją patalpa, ir tik sandoriams dėl šios patalpos perleidimo ar suvaržymo yra reikalingas teismo leidimas.

 

Ar galima dėl leidimo kreiptis el. būdu? Ar tokiu atveju reikalingi dokumentų originalai?  (Jei taip, tai tada žmogui vis tiek reikia atvykti į teismą?)

 

Prašymai dėl teismo leidimo išdavimo, kaip ir visi kiti teismui teikiami procesiniai dokumentai, gali būti pateikiami raštu (atvykus į teismą ar siunčiant paštu) arba elektroniniu būdu per elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt. Naudodamasis elektroninių paslaugų portalu, asmuo gali prašymus teismui pateikti, taip pat gauti teismo nutartis neišeidamas iš namų. Kartu su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo pareiškėjai gali pateikti teismui tinkamai patvirtintas pridedamų dokumentų kopijas, tačiau esant būtinumui ar iškilus tam tikriems klausimams dėl prašymų pagrįstumo, teismas gali įpareigoti pareiškėjus pateikti dokumentų originalus ar papildomus bylai išspręsti reikalingus įrodymus.

 

NEKILNOJAMO TURTO PARDAVIMAS IR ĮKEITIMAS

 

Ar auginant nepilnametį vaiką ir siekiant parduoti ar įkeisti šeimos būstą reikalingas teismo leidimas?

 

Teismo leidimas parduodant nekilnojamąjį turtą bus būtinas tada, kai norima parduoti vienintelį turimą šeimos turtą (šeimos gyvenamoji patalpa, būstas, kuriame faktiškai šeima gyvena, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem pareiškėjams).

 

Ar siekiant parduoti būstą, kuriame su vaiku negyvenama, būtinas teismo leidimas?

 

Jeigu šeima turi keletą jiems nuosavybes teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, šeimos turtu pripažįstama tik viena iš jų ir tik tokiai patalpai yra reikalingas teismo leidimas. Faktą, kad tai yra šeimos gyvenamoji patalpa, patvirtina aplinkybės, jog pareiškėjai realiai ten gyvena, pavyzdžiui - būste yra deklaruota jų gyvenamoji vieta arba valstybės įmonėje „Registrų centras“ šis turtas yra deklaruotas kaip šeimos turtas.

 

Kada reikia pateikti prašymą teismui, norint gauti teismo leidimą parduoti būstą?

 

Jeigu pareiškėjai ketina parduoti nekilnojamąjį turtą norėdami pirkti kitą būstą, prašymą teismui dėl teismo leidimo išdavimo turi pateikti tuomet, kai ras pirkėją savo būstui ir su juo pasirašys preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį bei suras ketinamą pirkti būstą ir su būsimu pardavėju pasirašys preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Minėtas preliminarias ir galiojančias sutartis būtina pateikti teismui, kreipiantis dėl teismo leidimo parduoti nekilnojamąjį turtą išdavimo. Jeigu pareiškėjai nėra sudarę preliminarios sutarties, prie prašymo dėl teismo leidimo gali būti pateikiamas kitų asmenų patvirtintas sutikimas, kad jie suteikia pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams galimybę gyventi jiems priklausančioje patalpoje. Taip pat teismui turi būti pateikiami asmenų, suteikiančių pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams laikiną gyvenamąją vietą, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (išrašai iš valstybės įmonės „Registrų centras“).

 

Ką reikia nurodyti prašyme dėl teismo leidimo išdavimo, siekiant butą (namą) parduoti arba įkeisti?

 

Teismui pateikiamame prašyme dėl teismo leidimo išdavimo turi būti nurodyta:

• Teismo, kuriam paduodamas prašymas, pavadinimas. 
• Abiejų sutuoktinių vardai ir pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos, duomenys apie turimus nepilnamečius vaikus (vardas, pavardė, gimimo data).
• Duomenys apie turtą, kurį norima parduoti arba įkeisti – buto arba namo adresas, unikalus numeris, nuosavybės forma (valdomas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ar kaip vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė).
• Duomenys apie ketinamą sudaryti sandorį (pirkimas-pardavimas, įkeitimas), trumpai paaiškinamos sudaromo sandorio priežastys (pvz., siekiant užtikrinti įsipareigojimų bankui vykdymą sudaromas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, arba ketinant pirkti didesnį butą ar namą parduodama turima šeimos gyvenamoji patalpa).
• Paaiškinimas, kad sudarius sandorį nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti (gyvens didesniame būste, bus atliktas kapitalinis remontas, suteikti nepilnamečiui vaikui gyvenamąją vietą įsipareigoja vaiko seneliai ir pan.).
• Pareiškimo surašymo data ir abiejų sutuoktinių (pareiškėjų) parašai.

 

Kokius dokumentus reikia pateikti teismui, norint gauti teismo leidimą parduoti ar įkeisti butą (namą)?

 

Kartu su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo teismui reikia pateikti:

• Abiejų sutuoktinių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (pasų arba asmens tapatybės kortelių) kopijas.
• Santuokos arba ištuokos liudijimo originalą ir kopiją, nepilnamečių vaikų gimimo liudijimų kopijas ir originalus.
• Gyventojų registro tarnybos pažymą apie gyvenamąją vietą. 
• Registrų centro pažymėjimą apie parduodamo arba įkeičiamo buto arba namo įregistravimą.
• Pažymos apie abiejų sutuoktinių gaunamą darbo užmokestį (tuo atveju, kai norima įkeisti butą arba namą).
• Preliminarią buto ar namo pirkimo-pardavimo sutartį (tuo atveju, kai norima parduoti butą arba namą).
• Įrodymai apie tai, kur šeima ir nepilnametis vaikas gyvens, pardavus gyvenamąją patalpą.
• Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymą (Klaipėdos mieste pažyma išduodama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje).
• Kredito sutarties kopiją arba raštą iš banko, patvirtinantį kredito suteikimą (tuo atveju, kai norima įkeisti butą arba namą).
• Pažymos apie abiejų sutuoktinių gaunamą darbo užmokestį ar kitas pajamas (tuo atveju, kai norima įkeisti butą arba namą).

 

Ar būtina pateikti teismui perkamo buto (namo) pirkimo – pardavimo preliminarią sutartį?

 

Nepateikus teismui preliminarios būsto pirkimo-pardavimo sutarties, teismas neturės galimybės nustatyti turto pardavimo sandorio preliminarių sąlygų, jo įvykdymo galimybių, įvertinti, ar parduodant šeimos turtą nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.

 

Kas turi pateikti prašymą teismui dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti  butą (namą)?

 

Prašymą teismui dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti  butą (namą) išdavimo turi pateikti vienas iš vaiko tėvų arba jų įgaliotas asmuo. Prašymas gali būti pateiktas atvykus į teismą, į dokumentų priėmimo skyrių, arba internetu per e.teismas.lt sistemą. Pažymėtina, kad prašymas dėl teismo leidimo išdavimo turi būti pasirašytas, ne tik būsto savininko (vieno iš tėvų), bet abiejų tėvų (globėjų).

 

PAVELDĖJIMAS

 

Ar reikalingas teismo leidimas siekiant priimti ar atsisakyti priimti nepilnamečių vaikų vardu paveldimą turtą?

 

Lietuvoje nepilnametis vaikas pats priimti mirusio asmens palikimo negali – tą padaryti turi jo tėvai. Tačiau tėvai tai padaryti gali tik gavę teismo leidimą. Taip užtikrinama nepilnamečio vaiko interesų apsauga.

 

Kas turi kreiptis į teismą dėl teismo leidimo, siekiant priimti ar atsisakyti priimti palikimą?

 

Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą (tėvai) arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo jį priimti. Tėvai, atstovaudami nepilnametį įpėdinį, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, t. y.  kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

 

Ką reikia nurodyti prašyme dėl teismo leidimo išdavimo, siekiant priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu?

 

Teismui pateikiamame prašyme dėl teismo leidimo išdavimo turi būti nurodyta:

• teismo, kuriam paduodamas prašymas, pavadinimas;
• vaiko tėvų (globėjų) vardai ir pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos;
• duomenys apie mirusį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, mirties data), duomenys apie nepilnametį vaiką (arba vaikus), kurių vardu norima priimti palikimą, vaiko ryšys su mirusiu asmeniu;
• duomenys apie paveldimą turtą (mirusiojo nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto adresas, unikalus numeris, turėtas kilnojamasis turtas ir kt.);
• duomenys apie žinomus mirusio asmens, kurio turtą norima paveldėti, kreditorius (jei tokių yra);
• paaiškinimas, kad sudarius sandorį nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti;
• pareiškimo surašymo data ir prašymą paduodančių tėvų (globėjų) parašai.

 

Taip pat rekomenduojama teismui nurodyti, kad prašoma priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą. Pažymėtina, kad priimant palikimą, paveldimas ne tik mirusiojo turtas, bet ir skolos. Palikimą vaiko vardu priėmus pagal antstolio sudarytą apyrašą, mirusiojo įsiskolinimai ateityje gali būti išieškomi tik iš paveldėto turto.

 

Siekiant priimti ar atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko paveldimą turtą, kokius papildomus dokumentus teismui reikia pateikti?

 

Kartu su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo teismui reikia pateikti:

• Besikreipiančių į teismą vaiko tėvų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (pasų arba asmens tapatybės kortelių) kopijas;
• Besikreipiančių į teismą tėvų santuokos liudijimo originalą ir kopiją;
• Mirusio asmens, kurio turtą norima paveldėti, mirties liudijimą;
• Testamento (jei toks yra sudarytas) nuorašą;
• Nepilnamečio vaiko, kurio vardu norima priimti palikimą, gimimo liudijimo kopiją ir originalą;
• Dokumentus, iš kurių galima spręsti apie mirusio asmens ryšį su nepilnamečiu vaiku, kurio vardu norima priimti palikimą;
• Gyventojų registro tarnybos arba gyvenamosios vietos seniūnijos pažymą apie gyvenamąją vietą. 
• Duomenis apie paveldimo turto sudėtį (valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymėjimą apie mirusio asmens nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, valstybės įmonės „Regitra“ pažymą apie mirusiojo vardu registruotas transporto priemones, bankų pažymas apie indėlius ir sąskaitas arba kitus duomenis, iš kurių būtų matyti, kas sudaro mirusio asmens palikimą;
• Duomenis apie mirusio asmens kreditorius (jei tokių yra);
• Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymą (Klaipėdos mieste pažyma išduodama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje).

 

Jei nepilnamečiui vaikui nustatyta globa (rūpyba), dėl palikimo į teismą gali kreiptis nepilnamečio vaiko globėjai (rūpintojai). Tuomet vietoje anksčiau nurodytų duomenų apie vaiko tėvus teismui reikėtų pateikti nepilnamečio vaiko globėjo (rūpintojo) duomenis ir teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo nuorašą.

 

Vaikui nustatyta globa, kokių papildomų dokumentų reikia, siekiant globotinio vardu parduoti turtą?

 

Prie prašymo išduoti teismo leidimą globotinio vardu parduoti ar kitaip perleisti ar suvaržyti turtą turi būti pateikiami šie dokumentai:

• Globos nustatymo ir globėjo skyrimo dokumentai (nutartis dėl globos nustatymo ir globėjo skyrimo), nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.
• Socialinės paramos skyriaus pažyma.
• Parduodant globotinio, kuris buvo pripažintas neveiksniu ir jam skirta globa, turtą prašyme dėl teismo leidimo išdavimo turi būti nurodyti visi suinteresuoti asmenys, pavyzdžiui, neveiksnaus asmens broliai, seserys ar tėvai.
• Prie šio prašymo turi būti pridėti ir įrodymai, kokiu būdu bus naudojamos gautos lėšos už parduotą ar kitaip perleistą turtą. Tai gali būti dokumentas, įrodantis, kad atidaryta sąskaita globojamojo vardu ar pan.

Informaciją parengė: Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, teisėjų padėjėjai Ignas Stankevičius, Indrė Rinkevičiūtė-Andrulė

 

P. S. Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai nepriskirta nagrinėti asmenų prašymų dėl teismo leidimų išdavimo.